Mielieji mylimieji. Visų pirma ačiū už kartus, kai visiškai nesupratot ką aš čia galvoju ir planuoju, bet šypsojotės. Ir visus kartus, kai galiausiai supratot ir tuo bent akimirkai su manimi pagyvenot. Dar labiau ačiū už tą kartą, kai per vieną akimirką tiesiog viskas pradėjo augti į čia. Ačiū tiems, kurie pamatė/sužinojo tik dabar. Daliems Jūsų turėjo likti staigmena, dalies nespėjau net sutikt, daliai tiesiog įdomiai ir taip. Ačiū ateities pokalbiams, kurie vyks dėl Obuolyno.
Ir ko išmokau per pastaruosius metus, linkiu ir Jums - yra labai jėga, kai kažkam sužiba akys dėl Tavo idėjos. Nors ir akimirkai. Ta akimirka yra dar vienas papildomas faktorius varyt ir nesustot. Kažkoks papildomas meilės simbolis. Šitam kely buvo mylimukų, buvo ir visiškai naujų žmonių. Odievai kaip buvo baisu, bet kuo toliau tuo labiau stipru apie tai kalbėtis.
Obuolynas apie kiekvieną iš Jūsų - obuoliuką mano visoje Obelyje. Tai tegu ji auga ilgai ir laimingai
